Antanas Škėma – vienas
žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis
išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką – vertybių griūties,
žmogaus vidinio suskilimo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei
patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą – suaižytą, daugiasluoksnę,
ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.
Apie ką pasirinkta
knyga?
Pagrindinis romano „Balta drobulė“ herojus –
Antanas Garšva. Tai talentingas, meniškos sielos poetas išeivis, kuris savo
charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai.
Garšvos ironiškas požiūris į aplinką kyla dėl apgailėtinos padėties ir gyvenimo
sąlygų. Niujorko viešbučio liftas – tarsi kalėjimas, kuriame jis uždarytas tarp
keturių sienų. Herojus trokšta išsivaduoti iš vienišumo, bet negali, nes šiis
darbas – jo pragyvenimo šaltinis, tad noras kurti taip pat neįgyvendinamas.
Ištrauka pradedama herojaus
norų išsakymu. Jis trokšta atsiriboti nuo realybės, susilieti su gamta ir tapti
jos dalimi: „Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde“. Tai kosminės
ir žemiškosios erdvės objektai, bet jie
abstraktūs bejausmiai, o herojus trokšta būti aplinkos dalimi, būti įasmenintu.
Garšva dažnai paskęsta savo vizijų, apmąstymų pasaulyje. Svajoja apie ramų,
idilišką gyvenimą už viešbučio sienų, tačiau į šias skausmingas svajones
žvelgia blaiviai, aiškiai suvokdamas jų beprasmiškumą
Kokios pagrindinės problemos analizuojamos knygoje?
Šiais laikais žmonės
susiduria su daug įvairių problemų, kurias bando išspresti. Tačiau ar tikrai
šių laikų žmonėms aktualios problemos, kurias sprendžia Antanas Garšva romane
,,Balta drobulė‘‘? Antano Škėmos romane kalbama apie meilės, ligos, kasdienybės
ir emigracijos problemas ir kaip pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva
bando šias problemas išspręsti. Dar viena problema apie
kurią Antanas Škema kalba romane yra tėvynės ilgesys. Garšva yra emigrantas
netekęs namų ir tėvynės bei neprigijęs svetimoje šalyje. Jis nuolat galvoja ir
ilgisi tėvynės –Lietuvos, tačiau stengiasi to neparodyti. Ši problema taip pat
yra būdinga ir dabartinėje visuomenėje gyvenantiems žmonėms, kurie vis dažniau
palieka savo tėvynę ir emigruoja į užsienį.
“Aš dažnai norėdavau pravirkti išvydęs žydinčią gėlę; mėnulio žaidimą vandenyje; šviesius plaukus, juos taršė pavasarinis vėjas; norėdavau pravirkti išvydęs zvimbiančią musę. Nevalia. Mano smegenų centrinėje sėdi rūstus klerkas. Jis rūšiuoja mintis ir jausmus. Keturiasdešimt metų sėdi klerkas toje pačioje kėdėje. Štai kodėl jis toks pedantiškas ir nepermaldaujamas. Ne, ponas, tamstai nevalia būti sentimentaliu! Šalin šiuos popierėlius, čerkšt, čerkšt, ir į dėžę. Jie priklauso valytojai. Jis logiškas, rūstusis klerkas. Jei jo nepaklausyčiau - pralaimėčiau. Kaip Dante dangų, kaip Dostojevskis verkšlenančius personažus.”
― Antanas Škėma, Balta drobulė
Kodėl patarčiau pasirinkti būtent šį kūrinį?
Šiame kūrinyje
atsispindi tragiškas, dramatiškas, sukrečiantis poeto likimas, noras
atsiskleisti per kūrybą, įsiamžinti šiame pasaulyje, nugyventi reikšmingą,
prasmingą gyvenimą. Kūryba A.Garšvai siejasi su amžinu, nuolatiniu savęs,
tiesos, gyvenimo prasmės ieškojimu, nuoširdumu, tikruoju egzistavimu. Tai yra
tarsi atsvara, pasipriešinimas pasaulio dirbtinumui, beprasmiškumui, sielos
tuštybei, žmonių susvetimėjimui, dvasiniam šaltumui, grubumui, abejingumui. Juk
žmogui taip reikalinga šiluma, supratimas, nuoširdumas. Kūrėjas moderniame,
bedvasiame pasaulyje jaučiasi vienišas, atstumtas, kol galų gale pats
atsiriboja nuo tokios aplinkos, uždaro savo sielos kerteles.
Įkvėpimas labai svarbus, reikšmingas poeto
gyvenime. Pagrindinio romano herojaus įkvėpėja - moteris. Visa gyvenimiška
patirtis, gilūs išgyvenimai, sukrėtimai, tikri santykiai su moterimi
nepaprastai veikia asmenybę, pastūmėja žmogų kurti, atskleisti savo mintis,
pasaulėžiūrą, išgyvenimus. Stiprus meilės jausmas padeda sužadinti fantaziją,
atsiduoti kūrybai. Tačiau tai - vienas iš sudėtingų klausimų žmogaus
gyvenime:ar apskritai įmanoma tame pačiame žmoguje suderinti poetą ir prie
moters prisirišusį mylintį vyrą.
Kūrėjas - jautrios sielos, ypatingai skaudžiai
reaguojantis į aplinką, giliai jaučiantis žmogus, kurio savitas, subjektyvus
požiūris į pasaulį, gyvenimą dažnai sutinkamas nepalankiai, vertinamas
kritiškai. Žmogui - kūrėjui sunku šiame nejautriame, moderniame pasaulyje ir
visa tai neretai pastūmėja jį į be galo tragišką gyvenimo pabaigą, netgi
beprotystę. O šis tragiškas žmogaus išeivio gyvenimas yra neatsiejamas
nuo kasdienio mūsų gyvenimo.
“Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis paliečia pirštu jo veidą, kad atvykėlis į žemę neprisimintų dangaus. Štai kodėl tarp nosies ir viršutinės lūpos įspaustas griovelis.”
― Antanas Škėma, Balta drobulė
Komentarai
Rašyti komentarą