A. Škėma „Balta drobulė“ knygos recenzija

 

Antanas Škėma – vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozinin­kų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką – vertybių griūties, žmogaus vidinio suskili­mo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą – suaižytą, daugiasluoksnę,  ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.

Apie ką pasirinkta knyga?

Pagrindinis romano „Balta drobulė“ herojus – Antanas Garšva. Tai talentingas, meniškos sielos poetas išeivis, kuris savo charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai. Garšvos ironiškas požiūris į aplinką kyla dėl apgailėtinos padėties ir gyvenimo sąlygų. Niujorko viešbučio liftas – tarsi kalėjimas, kuriame jis uždarytas tarp keturių sienų. Herojus trokšta išsivaduoti iš vienišumo, bet negali, nes šiis darbas – jo pragyvenimo šaltinis, tad noras kurti taip pat neįgyvendinamas.

Ištrauka pradedama herojaus norų išsakymu. Jis trokšta atsiriboti nuo realybės, susilieti su gamta ir tapti jos dalimi: „Norėčiau būti akmeniu, vandeniu, mėnuliu, žvaigžde“. Tai kosminės ir žemiškosios erdvės objektai, bet jie abstraktūs bejausmiai, o herojus trokšta būti aplinkos dalimi, būti įasmenintu. Garšva dažnai paskęsta savo vizijų, apmąstymų pasaulyje. Svajoja apie ramų, idilišką gyvenimą už viešbučio sienų, tačiau į šias skausmingas svajones žvelgia blaiviai, aiškiai suvokdamas jų beprasmiškumą

Kokios pagrindinės problemos analizuojamos knygoje?

Šiais laikais žmonės susiduria su daug įvairių problemų, kurias bando išspresti. Tačiau ar tikrai šių laikų žmonėms aktualios problemos, kurias sprendžia Antanas Garšva romane ,,Balta drobulė‘‘? Antano Škėmos romane kalbama apie meilės, ligos, kasdienybės ir emigracijos problemas ir kaip pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva bando šias problemas išspręsti. Dar viena problema apie kurią Antanas Škema kalba romane yra tėvynės ilgesys. Garšva yra emigrantas netekęs namų ir tėvynės bei neprigijęs svetimoje šalyje. Jis nuolat galvoja ir ilgisi tėvynės –Lietuvos, tačiau stengiasi to neparodyti. Ši problema taip pat yra būdinga ir dabartinėje visuomenėje gyvenantiems žmonėms, kurie vis dažniau palieka savo tėvynę ir emigruoja į užsienį.

“Aš dažnai norėdavau pravirkti išvydęs žydinčią gėlę; mėnulio žaidimą vandenyje; šviesius plaukus, juos taršė pavasarinis vėjas; norėdavau pravirkti išvydęs zvimbiančią musę. Nevalia. Mano smegenų centrinėje sėdi rūstus klerkas. Jis rūšiuoja mintis ir jausmus. Keturiasdešimt metų sėdi klerkas toje pačioje kėdėje. Štai kodėl jis toks pedantiškas ir nepermaldaujamas. Ne, ponas, tamstai nevalia būti sentimentaliu! Šalin šiuos popierėlius, čerkšt, čerkšt, ir į dėžę. Jie priklauso valytojai. Jis logiškas, rūstusis klerkas. Jei jo nepaklausyčiau - pralaimėčiau. Kaip Dante dangų, kaip Dostojevskis verkšlenančius personažus.”

― Antanas Škėma, Balta drobulė

Kodėl patarčiau pasirinkti būtent šį kūrinį?

 Šiame kūrinyje atsispindi tragiškas, dramatiškas, sukrečiantis poeto likimas, noras atsiskleisti per kūrybą, įsiamžinti šiame pasaulyje, nugyventi reikšmingą, prasmingą gyvenimą. Kūryba A.Garšvai siejasi su amžinu, nuolatiniu savęs, tiesos, gyvenimo prasmės ieškojimu, nuoširdumu, tikruoju egzistavimu. Tai yra tarsi atsvara, pasipriešinimas pasaulio dirbtinumui, beprasmiškumui, sielos tuštybei, žmonių susvetimėjimui, dvasiniam šaltumui, grubumui, abejingumui. Juk žmogui taip reikalinga šiluma, supratimas, nuoširdumas. Kūrėjas moderniame, bedvasiame pasaulyje jaučiasi vienišas, atstumtas, kol galų gale pats atsiriboja nuo tokios aplinkos, uždaro savo sielos kerteles.

Įkvėpimas labai svarbus, reikšmingas poeto gyvenime. Pagrindinio romano herojaus įkvėpėja - moteris. Visa gyvenimiška patirtis, gilūs išgyvenimai, sukrėtimai, tikri santykiai su moterimi nepaprastai veikia asmenybę, pastūmėja žmogų kurti, atskleisti savo mintis, pasaulėžiūrą, išgyvenimus. Stiprus meilės jausmas padeda sužadinti fantaziją, atsiduoti kūrybai. Tačiau tai - vienas iš sudėtingų klausimų žmogaus gyvenime:ar apskritai įmanoma tame pačiame žmoguje suderinti poetą ir prie moters prisirišusį mylintį vyrą.

Kūrėjas - jautrios sielos, ypatingai skaudžiai reaguojantis į aplinką, giliai jaučiantis žmogus, kurio savitas, subjektyvus požiūris į pasaulį, gyvenimą dažnai sutinkamas nepalankiai, vertinamas kritiškai. Žmogui - kūrėjui sunku šiame nejautriame, moderniame pasaulyje ir visa tai neretai pastūmėja jį į be galo tragišką gyvenimo pabaigą, netgi beprotystę. O šis tragiškas žmogaus išeivio gyvenimas yra neatsiejamas nuo kasdienio mūsų gyvenimo.

“Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis paliečia pirštu jo veidą, kad atvykėlis į žemę neprisimintų dangaus. Štai kodėl tarp nosies ir viršutinės lūpos įspaustas griovelis.”
― Antanas Škėma, Balta drobulė